dūkiniuoti

dūkiniúoti, -iúoja, -iavo intr. Brs dūkti, šėlti: Kulasi, jodosi, dūkiniúo[ja], o mokytis nenora Šts. Vaikai, nedūkiniúokit, būsit bekriokią! Šts. Dveigys pakinkytas par daug dūkiniúo[ja] Kal. Vaikinas dūkiniúo[ja] su mergomis, t. y. eina prie mergų jodytis ir stovi be darbo J. | prk.: Dūkiniúo[ja] (pjauna kaip padūkęs) pjovė[ja]s su dalgiu, o ant vieta: apvariuotas (apvarinėtas) dalgis Šts.